Praėjusį sezoną Zablockio vadovaujamas „Perlas Go“ nužygiavo iki „URBO-NKL“ mažojo finalo, o dar sezonu anksčiau treneris su Vilkaviškio ekipa tapo antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos vicečempionu. Tuo metu „Omega-Tauras-LSU“ praėjusį sezoną su 15 pergalių ir 25 pralaimėjimais užėmė tryliktąją vietą ir į atkrintamąsias varžybas nepateko.
Šiemet pokyčiai neapsiriboja vien trenerių štabu. „Omega-Tauras-LSU“ subūrė itin jauną komandą, kurioje nemažai žaidėjų dar tik pradeda savo kelią vyrų krepšinyje. Patirties jaunuoliams suteiks komandos veteranai Šarūnas Vasiliauskas ir Giedrius Stankevičius, o sudėtį papildė ir trys legionieriai.
Prieš prasidedant naujam sezonui su Šarūnu Zablockiu kalbamės apie sprendimą persikelti į Kauną, darbą su jauna komanda, reikalavimus žaidėjams ir tai, pagal ką treneris vertins pirmąjį savo sezoną „Omega-Tauras-LSU“ klube.
- Po ketverių metų Vilkaviškyje šį sezoną pradedate naują etapą Kauno r. „Omega-Tauras-LSU“ komandoje. Koks buvo Jūsų pirmasis įspūdis atėjus į naują organizaciją ir kas labiausiai paskatino priimti šį iššūkį?
- Kad nebepasiliksiu Vilkaviškio komandoje, žinojau dar prasidedant sezonui, tačiau kur tęsiu darbus - nežinojau. Pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkau „Omega“ komandą, buvo noras treniruoti ten, kur sudarytos kuo profesionalesnės sąlygos. Klubas suteikia viską, ko reikia treneriams ir žaidėjams norint tobulėti. Žinoma, prie sprendimo prisidėjo ir Kaunas bei organizacijoje dirbantys žmonės, kuriuos pažįstu.
- Šių metų „Omega-Tauras-LSU“ sudėtis išsiskiria jaunumu - nemažai žaidėjų dar tik žengia pirmuosius rimtesnius žingsnius vyrų krepšinyje. Kiek sąmoningai komandos komplektavime pasirinktas toks kelias ir ką Jums, kaip treneriui, reiškia darbas su tokia jauna sudėtimi?
- Kad komandoje bus jaunimo, buvo planuota, tačiau nesitikėjome, kad jo bus tiek daug. Norėjosi dar keleto vyresnių žaidėjų, kad komandoje būtų didesnis balansas. Man, kaip treneriui, vienodai patinka dirbti tiek su jaunomis, tiek su labiau patyrusiomis komandomis. Su jauna komanda viskas užtrunka ilgiau - daug dalykų reikia išmokti, o tam reikia laiko. Su vyresniais žaidėjais paprasčiau, nes daugelį dalykų jie jau moka.
- Jaunam žaidėjui vien būti NKL komandos sudėtyje neužtenka - jam reikia ir atsakomybės, ir minučių, ir teisės suklysti. Kaip Jūs pats matote jaunų žaidėjų ugdymą: kiek kantrybės jiems bus duodama ir ko iš jų reikalausite nuo pat pirmųjų sezono rungtynių?
- Sutinku, tačiau viskas prasideda ne nuo rungtynių. Pirmiausia žiūriu į jų pastangas treniruočių metu, elgesį už aikštės ribų ir, žinoma, atsidavimą rungtynėse. Klysti galima visiems. Klausimas tik tas, kaip greitai žaidėjai iš tų klaidų mokysis ir kaip jų skaičius mažės.
Vien ateiti į NKL ir iš karto gauti minutes bei didelę atsakomybę nėra realu. Ne visi jaunuoliai, kurie prisijungė prie komandos, jau turi žinių bazę, reikalingą sėkmingai žaisti šiame lygyje, jau nekalbant apie fiziškumo lygį. Po draugiškų rungtynių matome daug dalykų, kurių dar reikia išmokti. Manau, kad tie jaunuoliai, kurie tai padarys greičiau, gaus ir daugiau minučių bei atsakomybės. Mes, treneriai, kiekvieną dieną stengiamės jiems padėti.
- Komandoje kartu su jaunimu turite ir gerokai daugiau patirties sukaupusius Šarūną Vasiliauską bei Giedrių Stankevičių. Kokį vaidmenį tokioje jaunoje komandoje matote vyresniems žaidėjams - ne tik aikštėje, bet ir rūbinėje?
- Aš, kaip treneris, tikrai turiu daug kantrybės, o Giedriui su Šarūnu jos taip pat reikės labai daug. Su tiek jaunimo tikrai nebus lengva. Jų vaidmuo bus labai didelis tiek aikštėje, tiek rūbinėje. Manau, kad jų charakterio savybės tam labai tinkamos. Abu bus vieni komandos lyderių ir, mano nuomone, yra vieni geriausių savo pozicijų žaidėjų lygoje. Jau dabar matau, kad mūsų jaunesni žaidėjai iš jų nemažai mokosi.
- Šiemet komandoje yra ir trys legionieriai. Kaip sekasi sudėlioti labai skirtingo amžiaus, patirties ir krepšinio mokyklų žaidėjus į vieną komandą? Ar jau matote, kokį krepšinį norėtumėte, kad „Omega-Tauras-LSU“ žaistų?
- Legionieriai turėtų užpildyti tarpą tarp vyresnių ir jaunesnių žaidėjų. Kol kas viską sudėlioti nėra lengva - tikrai atrodė, kad bus paprasčiau. Mano noras yra kuo geriau išnaudoti stipriąsias savo žaidėjų savybes ir kartu surasti silpnąsias varžovų vietas. Norime žaisti protingą krepšinį - tiek, kiek tai įmanoma su tokia jauna komanda.
- Pastaruosius sezonus su Vilkaviškio komanda buvote tarp stipriausių NKL ekipų. Dabar situacija kitokia - kuriamas gana jaunas kolektyvas. Ar dėl to keičiasi ir Jūsų, kaip trenerio, požiūris į rezultatą? Kaip šiame sezone matuosite komandos progresą?
- Svarbiausia yra žaidėjų tobulėjimas ir sveikata. Manau, jeigu pavyks pasiekti, kad žaidėjai tobulėtų, stiprėtų ir išliktų sveiki, antroje sezono pusėje žaisime geriau, o atkrintamosiose - dar geriau.
- Jau spėjote su komanda užbaigti pasiruošimo laikotarpį ir sužaisti kontrolines rungtynes. Ką per šį laiką spėjote pamatyti - kas komandoje džiugina labiausiai, o kur dar matote daugiausiai darbo?
- Džiugina tai, kad visur yra daug noro. O tobulinti dar reikia praktiškai viską - mūsų tikrai laukia daug darbo.
- Jeigu po sezono reikėtų užbaigti sakinį „Pirmasis mano sezonas Kaune buvo sėkmingas, nes...“ - ką norėtumėte galėti pasakyti?
Laimėjome paskutines rungtynes!